Lietuvininkų g. 11
Elektros prekių krautuvė
Vėlų rudenį ir žiemą, kai sutemos anksti apgobdavo miestą, ponia Willy uždegdavo visus šviestuvus savo parduotuvės vitrinose. Eidavome pro ją ir grožėdavomės paslaptinga įvairių lempelių šviesa. Užsukus vidun, girdėdavosi rami muzika – grodavo pirkėjų laukiantys radijo imtuvai.
Norintiems plačiau:
Lietuvninkų g. 11 stovintis pastatas statytas XX a. 2-ajame dešimtmetyje. Manoma, architektūra nepakito. Pirmieji jo savininkai buvo Rittens šeima. Sklypas XVI-XVIII a. pradžioje įėjo į karčemos žemių sudėtį, XVI-XIX a. pabaigoje priklausė dvarui, buvo neužstatytas.
XIX a. pabaigoje – XX a. didelį sklypą įsigijo Adalbert Rittens, vienas turtingiausių ir įtakingiausių Šilutės asmenų. Šiam turtingam pirkliui, prekiavusiam arkliais, pastatas priklausė XX amžiaus 1-ojoje pusėje, 1943 m. pastatas atiteko jo žmonai Scharlote Rittens, o 1949 m. buvo nacionalizuotas. XX amžiaus 1-ojoje pusėje pastatas buvo gyvenamas namas (nomuojami butai), 1939-44m. pirmame aukšte veikė Willy Westphal šviestuvų, elektros ir radijo prekių parduotuvė.
Vokietijoje gyvenusio buvusio šilutiškio Evald Lauks pasakojimuose, kuriuos jis šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pasidalino su laikraščio „Memeler Damfboot“ skaitytojais, rašoma: ,, Einu toliau trumpa šonine gatve, kuri veda į medienos turgų ir halę. Tuoj pat Adalbert Rittens butas ir parduotuvė. Kadaise čia buvo Bilinski kolonijinių prekių parduotuvė, vėliau jaunesniojo Rose radijo imtuvų krautuvė.‘‘ 1942-1943 m. pastate gyveno Otto Bastian – kriminalistas, Albert Boy – pensininkas, Meta Gennutis – tarnaitė, Hermann Haisz – kriminalistas, Anna Lingnau – darbuotoja, August Lingnau – nuomininkas, Reinhard Rose, Berta Sauvant – našlė, Grete Sauvant – mokytoja, Ulrich Sauvant.
Pastatas mūrinis, trijų aukštų, su mansarda, stogas žemas, dvišlaitis, dengtas čerpėmis, L raidės plano. Įdomus fasadų architektūrinis sprendimas. Kiekvienas fasadas sprendžiamas savaip. Puošniausias gatvės fasadas, originaliai išspręstas pagrindinis įėjimas, laiptinė iš kiemo fasade. Pastato architektūroje atsispindi modernizmo bruožai.
Adalbert Joseph Ferdinand Rittens gimė 1894, mirė 1937.05.21 Heydekrug. Jis palaidotas senosiose Šilutės evangelikų-liuteronų kapinėse. Jo žmona Charlotte Rittens gimė 1899, mirė 1925.05.02 Heydekrug. Apie juos muziejaus istorijose rašo Vitalijus Šopis. Yra rašoma, jog Rittens supirkdavo arklius. Daugiausia trakėnų ir žemaitukų veislių. Trakėnus parduodavo kariuomenei, o žemaitukus eksportuodavo į Vakarų Europą, daugiausia Rūro kraštą ir Belgiją. Rittens buvo turtingas ir gerbiamas miesto žmogus. Už prisidėjimą prie Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios statybos jo atvaizdas buvo nutapytas bažnyčios altoriaus freskoje šalia dvarininko H. Šojaus, slaptojo patarėjo D. Hunto ir Traksėdžių durpių kraiko fabriko direktoriaus Kubiliaus. Bet Rittens freskoje nebėra. Kubiliui iš kairės turėjęs stovėti Rittens dingo. Freską Buonfresko būdu nutapė R. Pfeferis. Pats R. Pfeferis paliko 16 puslapių brošiūrą , kurioje išvardijo didžiąją dalį nutapytųjų asmenų, tačiau apie Rittens čia neužsimenama. Bet sąrašo gale yra pastaba: ,,Paveiksle nutapyti ir bažnyčios statybos komitetas bei patys statytojai.“ Istorinės žinios nei patvirtina, nei paneigia, kad pirklys Rittens buvo nutapytas freskoje, nes jo pavardės sąraše nėra. Aišku tik tai, kad bažnyčios statybos komiteto narių ir statytojų joje tikrai galima ieškoti. Kad Rittens tikrai buvo freskoje nutapytas, yra pasakojęs J. Plonaitis.
Sakoma, kad arklių pirklys Rittens turėjęs reto grožio žmoną. Durpių fabriko kraiko direktorius Kubilius ėmė ne vien draugiškai domėtis pirklio žmona. Kiek tas dėmesys abipusis ir kiek toli besidominčiųjų tarpusavio santykiai buvo nuėję, istorija nutyli. Aišku tik tiek, kad abipusė simpatija tapo ,,vieša miesto paslaptimi“. Arklių pirklys Rittens nusprendė gelbėti savo garbę. Rittens ir Kubilius nusprendė susitikti ,,Germanijos“ viešbučio restorane. Rittens sutiko perleisti Kubiliui savo žmoną už 50 tūkst. litų. Pasipiktinę parapijiečiai bažnyčioje nutrynė Rittens atvaizdą freskoje. Kiek tiesos, sunku pasakyti, bet tuščia erdvė freskoje yra, kad toje vietoje kažkas ją yra pažeidęs , taip pat matyti.
Informaciją parengė Šilutės pirmosios gimnazijos IIb klasės mokinė Gytė Gužauskaitė ir istorijos mokytoja Laima Toliušienė
Informacijos šaltiniai:
⦁ F2- 11/5 Šilutės muziejaus mokslinis archyvas;
⦁ https://www.silaineskrastas.lt/kultura/silaines-sodas/pasakojimas-is-silutes-praeities-3-dalis/
http://wiki-de.genealogy.net/Prinz-Joachim-Straße_in_Heydekrug#Haus_Nr.1
⦁ http://silaine.lt/silaine/senosios-miesto-kapines-vertinga-architekturinio-kulturinio-istorinio-paveldo-dalis/
http://ofb.genealogy.net/famreport.php?ofb=memelland⦁ &⦁ ID=I143838⦁ &⦁ nachname=RITTENS⦁ &⦁ lang=de
⦁ Šopis, Vitalijus. Apie dingusį pirklio atvaizdą ir parduotą žmoną : [apie buvusį arklių pirklį Ritensą, kuriam priklaususiame name įkurtas Šilutės muziejus; cituojamas Petro Jakšto rankraštis „Vadovas po Šilutės miestą“ ir knyga „Senoji Šilutė“].– Iliustr. // Pamarys. –Šilutė, 2001, liep. 27 (nr. 60), p. 6, 10.
⦁ https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architektūra/miestų-architektūros-raida/11453-Šilutė-senose-nuotraukose-ir-atvirukuose/page9
Šilutės sekretai 