Lietuvininkų g. 15
SIAURUKO GELEŽINKELIO STOTIS
Traukinuko stotis. Laukiam. ,,Atvažiuoja, atvažiuoja,”- šaukdavom kas garsiau, pamatę baltus garvežio dūmus ir išgirdę ratų bildesį. Šiuo ,,mažuoju traukinuku” važiuodavome į ,,didžiąją stotį”. Vos keli kilometrai, bet mums, vaikams, labai patikdavo ši kelionė. Įdomiausia buvo turgaus dieną, kai traukinukas iš uosto atbildėdavo pilnas prekių ir žmonių. Įsitaisydavome ant aukštų sėdynių keleiviniame vagone ir stebėdavome, kaip kraunamos prekės. Pintinėse gagendavo gyvos žąsys, kudakuodavo vištos. Žmonės buvo pasipuošę – dailios skrybelės, naujos sermėgos.
Norintiems plačiau:
1910 m. Šilokarčemos apskrities viršininku buvo paskirtas Dr.Petersas (Dr. Peters). Šio žmogaus atvykimas į apskritį turėjo didelę įtaką Šilokarčemos suklestėjimui. Pats Petersas buvo kilęs iš Diuseldorfo (Vokietija), studijavo Ženevoje, Strasburge ir Berlyne. Dirbo Vokietijos užsienio reiklalų valdyboje ir Darmštato banke. 1905-1908 m. dirbo Vokietijos generaliniame konsulate Šanchajuje (Kinija). Dėl žmonos sveikatos turėjo grįžti į Vokietiją, kur 1909-1910 m. buvo valdžios atstovas Gumbinėje. Kaip tik čia jam buvo pasiūlytas Šilokarčemos apskrities viršininko postas, kuriame jis išbuvo iki Pirmojo pasaulinio karo. Jo iniciatyva 1910 m. prie Šilokarčemos buvo prijungti Žibų, Cintjoniškių ir dalis Verdainės kaimo. Taip iki 3 350 išaugo ir gyventojų skaičius. Tad turėjo keistis ir gyvenvietės vaizdas, t.y. planavimas. Tam buvo įsteigta nauja apskrities statybos meistro pareigybė, į kurią buvo pakviestas architektas Gewitsch. Jis buvo ne tik geras architektas, tačiau ir patyręs miesto planavimų specialistas.
Susijungus kaimams iškilo komunikacijos būtinybė. 1912 m. apskrities viršininkas Dr.Peterso iniciatyva buvo įsteigta akcinė bendrovė siaurajam geležinkeliui į Šilokarčemą su atšaka į Kulėšus tiesti. Apskrities valdyba įsigijo 25% bendrovės akcijų už 279.000 markių ir nemokamai davė žemės geležinkeliui. Visas bendrovės kapitalas siekė 1.116.000 markių. (Kiti šaltiniai teigia, kad siauruką tiesė Instenburgo (Įsruties) siaurojo geležinkelio AB). Buvo nutarta pirmiausia nutiesti siaurąjį geležinkelį nuo pagrindinės geležinkelio stoties Žibuose į Šilokarčemos centrą (2 km). Kita atšaka turėjo būti tiesiama į už 16 kilometrų esančius Kulėšius, kurie netoli Žemaičių Naumiesčio, t.y. iki tuometinės Vokietijos-Rusijos sienos. Siauruko atšaka iš pagrindinės geležinkelio stoties Žibuose į Šilokarčemą buvo nutiesta 1912 m. Tais pačiais metais buvo pastatyta ir siauruko geležinkelio stotis (dabar Lietuvininkų g. 15). Ši vieta buvo labai žema, pelkėta ir tuo metu ji priklausė dvaro žemėm. Dvaro savininkas H.Šojus sklypą padovanojo bendruomenės reikmėms. Tad prieš čia statant stoties pastatą, geležinkelį tiesiančiai bendrovei reikėjo atvežti grunto ir pakelti žemės lygį apie 2 metrus. Pastatyta geležinkelio stotis vadinosi „Heydekrug Ort“ ir siaurukas kaip tik iš čia vykdavo į Kulėšius. Vėliau šio geležinkelio linija buvo pratęsta iki uosto.
Pirmame pastato aukšte buvo tarnybinės patalpos, antrajame – tarnybiniai butai, o po Antrojo pasaulinio karo – čia įrengti komunaliniai butai. Prie stoties šiaurinio fasado buvo pristatytas vieno aukšto facthverkinis sandėlys. Pastato architektas, tikriausiai, buvo apskrities architektas Gewitsch, nes nuo 1910 iki 1914 m. Šilutėje „vyko neregėtos statybos“ – buvo užstatyta visa tuščia teritorija, skyrusi Šilokarčemą nuo Žibų kaimo: tai ir privatūs namai bei, kaip jau minėta, siaurojo geležinkelio stotis (1912 m.), evangelikų liuteronų bažnyčios klebonija (1913 m.), paštas (1911 m.), pradinės mokyklos pastatas (1911 m.) ir visam šių statybų planavimui ir statybai vadovavo apskrities architektas Gewitsch.
Siaurasis geležinkelis tarnavo iki pat 1939 m. Jį aptarnavo du garu varomi lokomotyvai, du keleiviniai ir devyni krovininiai vagonai. Po karo siaurojo geležinkelio bėgiai buvo išardyti: dalis jų buvo išlydyta į metalą, dalis išnešiota gyventojų.
Šaltiniai:
http://www.bildarchiv-ostpreussen.de/
http://silaine.lt/silaine/siaurasis-…eti/#more-1229
