Paveikslėlis • • andriusirtautas
Lt40_Stiklo_ir_adgliu_parduotuve

Lietuvininkų g. 40

SPAUSTUVĖ

Į  šią  spaustuvę  atnešėme  savo  giesmynus  perrišti.  Savo  puikųjį  giesmyną  gavau  dovanų  konfirmacijos  proga.  Vartydavau  jį  kasdien,  o  didžiųjų  švenčių  metu,  kai  daug  giedodavome,  jo  beveik  nepaleisdavau  iš  rankų.  Viršelis  apsitrynė,  pradėjo  byrėti  lapai.  Žinojome,  kad  šioje  spaustuvėje,  be  knygų  ir  laikraščių  spausdinimo,  gerai  atliekami  ir  šie  darbai.  Labai  džiaugiausi  nauju  tvirtu  viršeliu.

 

Norintiems plačiau:

Sklypas XVIII- XIX a. pabaigoje priklausė dvarui, nebuvo jokio pastato. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo išplanuotas ir parduotas. Pastatas statytas XX a. pradžioje. Remiantis senąja ikonografija, matoma, jog pastato architektūra bei architektūrinės detalės nepakito. Kieme XX a. I pusėje stovėjo keletas  pagalbinių pastatų, bet XX a. 6-7 dešimtmetyje jie buvo nugriauti.

Pati pastato architektūra yra labai graži. Pastatas mūrinis, dviejų aukštų su patalpomis mansardoje. Stačiakampio plano ir yra su dvišlaičiu stogu. Puošniausias gatvės fasadas, jis yra simetriškas, centrą pabrėžiantis nedidelis rizalitas. Pirmojo aukšto fasadą skaido rustai, o antrajame aukšte išskirtiniai langų apvadai, kiti fasadai lygūs, tinkuoti ir dažyti.

1861 m. Fridrichas Wilhelmas Zybertas (1833.05.05- 1900.03.12) įsigijo A. Umlaufo spaustuvę .

1867 m. liepos 1 d. spaustuvė Šilokarčemoje veikė F. W. Siebert’o uošvio J.G.Walter’io (J. G. Valterio) namuose, vėliau – kitame pastate. Manoma, kad tuomet spaustuvei buvo nupirktas pastatas, esantis dabartinėje Šilutės Lietuvininkų g. 40.

V. Zyberto (F. W. Siebert) ir kt. spaustuvė, knygrišykla ir knygynas veikė nuo 1861 m. iki 1922 m.

1890 m. spaustuvėje buvo vienos spausdinimo staklės ir dirbo 3 darbininkai. Spaustuvės naujasis savininkas atnaujino techninius įrenginius. 1913 m. čia stovėjo viena plokščiojo spausdinimo ir 8 pagalbinės mašinos, darbavosi 8 žmonės. 1920 m. įmonėje buvo užregistruota: 1 linotipas, 1 rotacinė, 1 knygų plokščiojo spausdinimo, 1tinglinė, 8 pagalbinės mašinos, dirbo 21 darbininkas. Taip pat  Klaipėdoje Zybartai buvo vieni iš spaudos lyderių, kadangi ten buvo geriau išvystyta pramonė ir progresyvesnė kultūra.

Šiluteje F. W. Zybertas leido savaitraštį „Heydekruger Kreisblatt“ („Šilokarčiamos apskrities laikraštis“). Taip pat  Zybartų spaustuvėje buvo išleistos 9 lietuviškos knygos. Viena pirmųjų lietuviškų knygų, pasirodžiusių 1863 m., buvo iš vokiečių kalbos versta „Sapnų knyga“. Tačiau po pirmojo pasaulinio karo spaustuvė knygų lietuvių kalba nebeleido.

Po Fridricho Wilchelmo Sieberto  mirties spaustuvė 1899-1906 m. priklausė jo našlei bei vyriausiam sūnui Wilhelmui Hermanui. Vėliau 1906-1922 m. įmonei vadovavo Karlas Valteris Zybartas. Jis šiai spaustuvei vadovavo 16 metų. 1919 m. Vokietijoje bei Klaipėdos krašte prasidėjus ekonominei krizei, Siebert’o firma nuo 1920 metų nebegavo užsakymų didesnėms knygoms ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kalba spausdinti. Todėl nelaukdamas bankroto C.W.Siebert’as 1922 m. pardavė iš tėvo paveldėtą žemės sklypą, pastatą su gyvenamuoju butu bei spaustuvę ir išsikėlė į Vokietiją.

1922 m. spaustuvę įsigyja M. Jankus ir A. Bruoželis. Jie visas jėgas sutelkė ties savaitraščiu „Memelgauzeitung“. Po 1923 m., Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi, Lietuvos Vyriausybė nebematė ypatingos prasmės remti merdinčią spaustuvę, nemokėjo pažadėtų algų ir nereiškė pretenzijų į įmonės nuosavybę. Todėl į skolas įbridę M. Jankus ir A. Bruoželis įmonę pardavė, todėl ją 1923 m. nusipirko F. W. Zyberto jauniausias sūnus Kurtas Liudvikas Zybartas. 1924 m. K. L. Zybartas įmonę nusprendžia parduoti, jo firmos turtą įsigyja AB „Memelländissche Rundschau“. Ši akcinė bendrovė buvo gan radikali ir revanšistinė, antilietuvišką propagandą skleidusi įstaiga.

1935 m. buvusią „Memelländissche Rundschau“ spaustuvę su dalimi įrenginių, pastatą bei sklypą įsigijo Klaipėdos „Kurto Sieberto ir Ko“ kanceliarinių reikmenų biuro savininkas Karlas Heincas Zybertas bei Klaipėdos prekybininkas V.Šulcas. Kompanionai įkūrė ribotos atsakomybės bendrovę – laikraščio leidyklą „Tageblatt“. Po pusmečio iš bendrovės pasitraukus V. Šlucui,  K. H. Zybertas liko vienintelis įmonės savininkas.             Trečiajam reichui 1939 m. susigrąžinus Klaipėdos kraštą, K. H. Zybertas laikraščio leidyklą buvo priverstas perleisti Nacionalsocialistų partijai ir jos propagandai.

1905-1910 m. šiame pastate gyveno Ambrasas David, prekybininkas, turėjo parduotuvę Tilžės gatvėje, prekiavo stiklo gaminiais ir anglimi.

1942-1943 m. čia gyveno Baktruschat, Loormann, Schulsonas, Schwelnus, (Eva, Herman, Paul).

XX a. veikė E. Schauman vairuotojų mokykla, pagalbiniuose pastatuose veikė automobilių remonto dirbtuvės, o kitose patalpose nuomojami butai.

Po karo pastatas buvo nacionalizuotas.

silute

Informaciją parengė Šilutės pirmosios gimnazijos II b klasės mokinė Ugnė Stulpinaitė ir istorijos mokytoja Laima Toliušienė

 Šaltiniai: